- išgaišintojas
- išgaišìntojas (-is), -a smob. (1) išeikvotojas: Nebūk išgaišintojis savo turto Bb1Sir18,32. \ gaišintojas; išgaišintojas; pragaišintojas
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gaišintojas — gaišìntojas ( is), a smob. (1) 1. kas gaišina: Miškų ir turtų gaišintojai VŽ1905,222. 2. kas niekina: Oi kad išdžiūt tie mano rodytojai, valelės gaišìntojai Mrc. gaišintojas; išgaišintojas; pragaišintojas … Dictionary of the Lithuanian Language
pragaišintojas — pragaišìntojas ( is), a smob. (1) kas pragaišina: Priežodyje apie gerą piemenį, moteriškę, ieškančią pamesto grašio, ir pragaišintojį sūnų A.Baran. gaišintojas; išgaišintojas; pragaišintojas … Dictionary of the Lithuanian Language